Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijos IID klasės fizikos projektai
|
Rytis Stasius Žilvinas Velavičius Vilius Petrikas Edvinas Žilius Vygandas Šlyžius Paulius Gelžinis |
The Chosen Ones
|
Fizikos Tėvelis
|
Oligarchai |
tolimiausius visatos kampelius?
Projektas “Tarpgalaktinis Anti-Erdvėlaivis [TAE-001]”
I. Duomenys
Greitis.
99,8
Kodėl negalėtumėme viršyti ar bent skrieti šviesos greičiu? Visų pirma viršyti šviesos greičio mums
neleidžia garsioji Enšteino reliatyvumo teorija, ji skelbia, jog nėra tokio materialaus objekto, kuris
galėtų keliauti greičiau už šviesą. Be to, skrendant šviesos greičiu pg. Reliatyvumo teoriją,
skriejančio kūno masė turėtų tapti begalinė, tai reiškia besąlyginę kolapsaciją ir galimą juodosios
skylės arba singuliariumo taško susidarymą bei jo sprogimą, dar vienas variantas galėtų būti
erdvėlaikio išdarkymas, bet tai mažai tikėtina ir nepagrįsta. Na, o antroji priežastis – šiek tiek
įdomesnė:
Panagrinėkime nedaugeliui žinomą faktą, jog kuo mes arčiau ribinio šviesos greičio, tuo labiau
laikas aplink mus sulėtėja, o mes tolimą kelionės tikslą galime pasiekti per kelias dienas, valandas
ar minutes. Judant “žemės tempais”, šis poveikis nejuntamas, tačiau kai mes skriejame arti šviesos
greičio, išorėje gali praeiti visa amžinybė, kai mūsų kelionė truks vos kelias akimirkas, todėl
įsivaizdavimas, kad skriedami šviesos greičiu (imkime pavyzdį kaip arčiausiai mūsų kitą esančią
žvaigždę) Alpha Centaurus mes pasiektumę per 4.24 metų (nes ji yra už 4.24 šviesmečių) yra
klaidingas, ją pasiekti galėtumę išties daug greičiau, žiūrint koks mūsų bus greitis ir kiek jame po
99,9…% galėsime pridėti devynetų.
Taigi dar kartą pasikartosiu, jog neįmanoma viršyti šviesos greičio, nes jei jį viršytumę – atvertumę
erdvėlaikio vartus į praeitį, kad tai suprasti, reikia pavyzdžio: galima sakyti, kad viršiję šviesos
greitį mes atsuktumę laiką atgal ir kai mes jau skristumę plačiąjame kosmose mes visdar (!) liptumę
į tą patį erdvėlaivį, kai jau skrendame, o tai jau prieštarauja logikos dėsniams. Na, o skrendant
šviesos greičiu t.y. 100% - laiko nuostolių nebūtų, t.y. praeitų 0% laiko, kai mes persikeltumę į kitą
visatos tašką, tam tikra prasme įvyktų teleportacija, bet kaip jau žinome, tai mums trukdo atlikti
masės konstantos ir dėsniai, todėl manau, kad ir teleportacija negalima.
nes kelionė truktų per ilgai.
Kuras.
Joks šiuolaikinis kuras negalėtų mums padėti pasiekti greičio artimo bent 50% šviesos greičio, todėl
reikėtų dairytis į daug didesnius kiekius energijos išskleidžiančius reiškinius.
Turbūt vienintelė mums žinoma perspektyva gali būti antimaterijos ir materijos suvaldymas.
Sujungę 1-ą kilogramą materijos ir antimaterijos gautumę energijos kiekį lygų 44 megatonų
vandenilinės bombos sprogimui.
Energijos tiekimas.
Jei kelionės būtų ilgesnės trukmės, beabejo reiktų energijos ne tik erdvėlaivio „stumtelėjimui”, bet
ir kasdieniams, buitiniams reikalams. Tam reiktų naudoti saulės energiją „štilio” būsenoje esant
ganėtinai arti kokios nors žvaigždės. Saulės (šiuo atveju žvaigždės) energijos kolektoriai, turėtų
būti pagaminti iš anglies nanopluošto vamzdelių, kad sugertų apie ~99% žvaigždės šilumos ir
šviesos, kas lemtų greitą energijos pakrovimą
Iš ko sudarytas erdvėlaivis?
Erdvėlaivis turėtų būti sudarytas iš superlengvos, bet ir labai kietos ir atsparios medžiagos, tam
puikiai tiktų neseniai atrasta neįtikėtinai lengva, net 100 kartų lengvesnė už polistirolą, korėta
mikrogardelinė medžiaga padaryta iš tuščiavidurių nanovamzdelių, kurių sienelės plotis 1000 kartų
mažesnis už plauką. Tačiau, jei sklęstume vien šia medžiaga, mūsų erdvėlaivis paprasčiausiai
subliūkštų, todėl mano nuomone reiktų šią superlengvą medžiagą sutvirtinti fulerenu (fulerenai -
sintezuotos ir ištirtos fulereno molekulės, susidedančios iš įvairaus kiekio anglies atomų – nuo 36
iki 540) lonsdaleitu. Lonsdaleitas yra net 58% kietesnis ir tvirtesnis už natūralų mineralą, anglies
alotropinę atmainą – deimantą.
Kelionėje patyriami sunkumai.
Keliaujant iki artimiausios žvaigždės didelių kliūčių nepatirtumę, tačiau kaip dėl didesnių atstumų?
1000 ar ir daugiau šviesmečių skiriami atstumai taptų tikru kliūčių ruožu todėl mums beabejo reiktu
radijo navigacijos norint išvengti susidurimų. Tam naudotumę radiolokaciją…
 8:17 PM May 23
|
Roses are red
Violets are blue,
I have amnesia
Roses are red..
Violets are blue,
I have amnesia
Roses are red..